Įvairių kalbų žodžiai, kurie neverčiami

Pasaulyje egzistuoja begalė kalbų. Vienos jų jau išnykusios, kitos ties išnykimo riba, trečios puikiai gyvuoja ir yra nuolat vartojamos. Egzistuojant daugybei kalbų, nenuostabu, kad kiekviena kalba turi tam tikrų žodžių, kurie nėra verčiami į kitas kalbas (lån penge hurtigt i Danmark). Jie turi tam tikrą reikšmę, kurios vienu žodžiu išversti neįmanoma. Nors dėl tokių žodžių vertėjams tenka paplušėti, norint rasti tinkamą atitikmenį arba suprantamai viską išversti, tokie žodžiai suteikia kalbai išskirtinumo ir unikalumo. Įdomu, kokie gi žodžiai yra unikalūs ir neišverčiami? Štai keletas jų.

  • Forelsket. Tai norvegų kalbos žodis, kuris naudojamas išreikšti neapsakomą euforiją, kuri apima tuomet, kai pradedame ką nors įsimylėti.
  • Tsundoku. Japonų kalbos žodis, kuris vartojamas tuomet, kai nusipirkus knygą, ji taip ir lieka neperskaityta.
  • Kilig. Tagalų kalboje, šis žodis reiškia jausmą, kuomet pilve skraido drugeliai, dažniausiai toks jausmas patiriamas įsimylėjus.
  • Dapjeongneo. Tai korėjiečių kalbos žodis, naudojamas tuomet, kai kas nors, dar prieš klausiant, nusprendžia kokį atsakymą nori išgirsti ir paklausus, laukia kol nuskambės būtent toks atsakymas.
  • Depaysement. Prancūzai šį žodį vartoja nusakyti jausmui, kuris apima būnant svetimoje šalyje ir jaučiant jog toji šalis, nėra tavo namai. Tai lyg buvimo svetimšaliu jausmas.
  • Waldeinsamkeit. Vokiečiai šį žodį vartoja nusakyti jausmui, kuomet būnant

Visa tiesa apie užsienio kalbų mokymąsi

Šiandieninis gyvenimas rėkte rėkia, jog kalbų mokėjimas yra ypač svarbus. Mokantiems užsienio kalbas, atsiveria daugiau galimybių, didėja tikimybė susirasti geriau apmokamą darbą, nevaržomai keliauti ir mėgautis gyvenimu „préstamos de inmediato„. Tarptautinės kompanijos, nuolat ieško specialistų, kalbančių daugiau nei viena užsienio kalba, todėl mokėti užsienio kalbas tikrai verta, o puikūs darbo pasiūlymai dažnai motyvuoja tai daryti, mokytis ir nesustoti.

Yra daugybė patarimų, padedančių lengviau ir greičiau išmokti užsienio kalbų. Skirtingi žmonės, vadovaujasi skirtingais patarimais ir metodais, nėra vienos taisyklės, kuri būtų tinkama absoliučiai visiems. Atsižvelgiant į tai, dažniausiai išskiriami šie patarimai, norintiems kalbas išmokti greičiau:

  • Keliauti;
  • Užsirašinėti;
  • Nebijoti daryti klaidų;
  • Klausytis dainų, žiūrėti filmus ar TV laidas, ta kalba, kurios norima išmokti;
  • Susirasti kompanioną, kuris mokytųsi kartu;
  • Išnaudoti kiekvieną galimybę ir praktikuotis visur kur tik įmanoma.

Tai tik dalis metodų, kuriasi vadovaujasi kalbų besimokantys žmonės. Dažnai šiuos metodus rekomenduoja ir patys dėstytojai ar privatūs kalbų mokytojai. Verta išbandyti visus būdus, tik taip bus galima išsiaiškinti, kuris metodas veiksmingiausias. Kad ir koks didžiulis noras skatina mokytis kalbų, dažnai susiduriame su nesėkmėmis, kurios užklumpa besimokant. Kai kurie nesėkmes apeina, tačiau nemažai žmonių tiesiog pasiduoda ir mano – créditos personales sin requisitos, jog išmokti užsienio kalbų jiems yra per sunku. Štai …

Naujų technologijų įtaka kalbai

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.Taip yra sakęs, vienas garsus kalbininkas. Jis tai pasakė dar tuomet, kai kalba buvo laikoma šventu dalyku. Šiandien, kalba nebėra taip vertinama kaip anksčiau. Kalba laikoma įprastiniu reiškiniu, padedančiu bendrauti įvairiose kasdienėse situacijose väikelaen. Į platesnę kalbos prasmę, mažai kas ginasi. Žinoma, naujų kalbų mokymasis yra labai populiarus, visi akcentuoja koks svarbus yra užsienio kalbos mokėjimas, kaip vertinami žmonės, kalbantys daugiau nei viena kalba ir pan. Tačiau, į savo gimtąją kalbą, gilinamasi vis mažiau. Kažkas nutiko, ir savo kalbos imame negerbti, nebesimokome jos. Atrodytų, jog jei tai yra gimtoji kalba, tai kam dar ją mokytis? O mokytis tikrai yra ką.

Į visuomenę sparčiai žengiant naujosioms technologijoms, vis daugiau laiko praleidžiame prie kompiuterių bei kitų mobiliųjų įrenginių. Bendravimas pamažu keliasi į elektroninę erdvę. Nuolatiniai laiškai, gyvi susirašinėjimai, dokumentai ir kiti reikalai atliekami tiesiog kompiuterio pagalba. Kadangi gyvenimo tempas greitėja, greitėja ir mūsų kalbą. Taupydami laiką, žmonės ima trumpinti žodžius, rašo nepilnus sakinius, ignoruoja gramatiką bei pamiršta vienai ar kitai kalbai būdingas raides. Skubėjimo sumetimais, rašomos raidės be tam tikrų, kiekvienai kalbai būdingų rašybos ženklų ir jai būdingų rašmenų. Norint išreikšti emocijas, panaudojami tiesiog įvairūs simboliai ar ikonėlės, esančios mobiliuosiuose telefonuose, bei …

Kas motyvuoja mokytis užsienio kalbų?

Užsienio kalbos mokomės ne tik dėl to, kad kalba papuoštų turimą CV ar galėtume naujai išmokta kalba pasipuikuoti prieš kitus. Kalbos turi kur kas platesnį privalumų sąrašą, tačiau norint išmokti užsienio kalbos, reikia save tam motyvuoti. Motyvacija labai svarbi, norint kuo greičiau pasiekti savo tikslų ir įgyvendinti svajones bei siekius. Ne tik mokantis kalbų ar studijuojant universitete reikalinga motyvacija, motyvacija išties reikalinga visur. Ką bedarytume, nuolat turime save motyvuoti, nes motyvacija padeda nepasiduoti. Manant, jog yra pakankamai motyvacijos ir noro išmokti užsienio kalbų, tai padaryti kur kas paprasčiau. Skirtingi žmonės, randa daugybę skirtingų priežasčių snabblån, kodėl jie nori išmokti užsienio kalbos ir kas juos motyvuoja.

Galimybė gauti geriau apmokamą darbą. Ne paslaptis, jog kalbų mokėjimas paprastai prideda tam tikrų privalumų ieškantis darbo. Darbdaviai dažnai ieško darbuotojų, mokančių daugiau nei dvi užsienio kalbas. Reikalaudami mokėti kelias kalbas, jie taip pat įsipareigoja mokėti ir didesnius atlyginimus bei pasiūlyti geresnes pozicijas. Beveik kiekviena kompanija siekia tarptautinio pripažinimo, o tam, kad taip nutiktų, ji turi bendradarbiauti su užsienio klientais ir partneriais. Šiems dalykams užsienio kalba yra privaloma, todėl ir ieškodami naujų darbuotojų, prioritetą darbdaviai teikia kvalifikuotiems specialistams, gebantiems kalbėti daugiau nei viena užsienio kalba.

Galimybė susikalbėti su užsieniečiais. Nuvykus į svečią šalį, aplink …

Ar žmonės turintys negalią gali išmokti užsienio kalbą?

Užsienio kalbos, gana populiarus mokslas. Užsienio kalbų galima mokytis mokykloje, lankyti privačius užsiėmimus arba mokytis studijuojant universitete. Užsienio kalbų mokėjimas, suteikia galybę privalumų, tarp jų ir galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Įprasta manyti, jog užsienio kalbas mokosi tik sveiki, jokių rimtų sutrikimų neturintys žmonės. Kalbant apie neįgaliuosius arba žmones su tam tikrais sutrikimais, kažkodėl iš karto susidaroma nuomonė, jog jie neturi galimybių išmokti užsienio kalbos. Ar taip yra iš tiesų? Pabandykime viską išsiaiškinti nuo pradžių.

Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, jog negalios rūšių yra įvairiausių. Yra lengvesnių ir sunkesnių formų, taip pat yra judėjimo negalios ir protinės negalios bei sutrikimai. Apie kiekvieną negalia būtų galima kalbėti atskirai, ir įvertinti kiekvienos jų gebėjimus kalboms ir kitiems dalykams. Kalbant bendrai, galima paminėti platesnes neįgaliųjų grupes. Pavyzdžiui, asmenys, turintys judėjimo negalią. Kai kurie jų negali vaikščioti arba tiesiog yra prikaustyti prie lovos, tačiau jų protas veikia puikiai. Tokie žmonės, turi puikias galimybes bendrauti, stebėti juos supančią aplinką bei mokytis įvairių dalykų vien tik klausydamiesi. Kai kurie, negalią turi jau nuo gimimo, kai kuriems, negalia atsiranda bėgant laikui, todėl labai sudėtinga įvertinti situaciją. Vienas geriausių pavyzdžių, kalbant apie žmones su judėjimo sutrikimais yra Stephen Hawking. Nepaisant to, kad jis nevaldo nei vienos savo kūno …

Žmonių kalbos ypatybės

Kalba, tai vienas svarbiausių žmonijos bendravimo įrankių. Atėmus iš žmonijos kalbą, bus atimta beveik viskas. Nors kalba egzistuoja ne tik tarp žmonių, o taip pat ir tarp gyvūnų, žmonių kalba yra ištobulinta ir turi kur kas daugiau ypatybių. Gyvūnai geba bendrauti, bet jų bendravimas nebūtinai yra garsinis, jie supranta vienas kitą iš judesių, kvapų ir kt. Žmonės, vieni su kitais bendrauja įprasta kalba, kurią išmoksta jau nuo gimimo. Kalba vartojama kasdien, o apie jos ypatybes ir subtilybes mažai kas susimąsto. Vieni tam neturi laiko, o kiti nemato prasmės. Besidomintiems kalba, pateikiamos svarbiausios žmonių kalbos ypatybės.

  • Žmonių kalbą galima išmokti. Žmonėms niekada nepavyks išmokti gyvūnų kalbos, tačiau įprastinę žmonių kalbą galima išmokti be didelių vargų. Gimdami vienoje ar kitoje šalyje, išmokstame tos šalies kalbą. Kalbos perduodamos iš kartos į kartą. Dar vienas žmonių privalumas tas, kad išmokti galima, net tik savo gimtąją kalbą, tačiau ir kitų šalių kalbas.
  • Kalba yra atskiras vienetas, tačiau jos žodžiai gali būti jungiami. Dėka šios ypatybės, pavienius žodžius galima jungti į sakinius, sakinius į tekstus ir pan. Taip gimsta bendravimas ir perteikiama informacija.
  • Kalba yra intuityvi. Kalba nebūtinai turi būti apgalvota, ji eina iš pasąmonės, intuicijos.
  • Kalba galima keistis. Kitaip tariant, kiekvienas kalbantysis, gali kalbėti, perteikti

Kalbos funkcijos

Kalbą naudojame kasdien. Nesvarbu kalbame telefonu, bendraujame akis į akį, dalyvaujame konferencijose, paskaitose ar kitose veiklose, esame nuolat apsupti kalbos. Ji mus lydi nuolat. Kalbos dėka, galima ne tik įprastai bendrauti, kalbos galia kur kas gilesnė. Dauguma mokslininkų nuolat analizuoja kalbą, ir netgi išskiria tam tikras kalbos funkcijas. Pagrindine ir svarbiausia yra laikoma komunikacinė kalbos funkcija. Jos dėka žmones gali bendrauti, keistis informacija, perteikti mintis, reikšti emocijas, įtikinti, vertinti, daryti poveikį ir pan. Kitaip tariant, kalba, bendraujant su kitais, leidžia balsu ir žodžiais išreikšti tai ką galvojame.

Nors pagrindinė kalbos funkcija yra komunikacinė, yra išskiriama ir daugiau kalbos funkcijų. Pagrindinės jų yra:

  • Informacinė – ši kalbos funkcija, svarbi tam, jog būtų perteikiama informacija. Šiuo atveju, pašnekovas nelabai svarbus, svarbiausia yra pati informacija. Kitaip tariant, informacinė funkcija nusako tai, jog kalbos pagalba galima gauti arba perduoti žinią ar informaciją.
  • Emocinė – ši funkcija vyrauja tuomet kai išsakomi įvairius jausmai, tokie kaip džiaugsmas, liūdesys, sielvartas, nuostaba, baimė, pyktis, netikėtumas ir pan. Šiai kalbos funkcijai svarbiausias yra pats kalbėtojas ir jo išreiškiami jausmai bei emocijos, kalbos pagalba.
  • Direktyvinė – ši funkcija skirta paveikti pašnekovą ir netgi nukreipti jį vienokia ar kitokia linkme, arba paveikti jo apsisprendimą ar net pasirinkimą.
  • Fatinė – tokia funkcija

Filmai užsienio kalba, padeda ar trukdo išmokti naujų kalbų?

Labai dažnai galima išgirsti frazę, kad norint išmokti užsienio kalbos, reikia žiūrėti užsienio filmus ir viskas taps labai paprasta. Tačiau ar išties, užsienio filmai yra efektyviausias būdas išmokti naujos kalbos? Galbūt tai tik laiko gaišimas? Yra tekę girdėti skirtingų nuomonių, vieni teigia, jog tai puikus būdas mokytis kalbų, tuo tarpu kiti įsitikinę, jog filmuose dažnai naudojama netaisyklinga kalba, kuri gali trukdyti išmokti teisingo kalbėjimo. Manantiems, jog tiesiog sėdint ir žiūrint norimą filmą užsienio kalba, pavyks visko išmokti, reiktų paprieštarauti. Tik sėdint ir žiūrint, tiesiog švaistomas filmas. Norint žiūrėti filmą ir kartu mokytis kalbos, filmą reikia ne tik žiūrėti, bet ir analizuoti.

Neužtenka tiesiog pasirinkti filmą, įgarsintą užsienio kalba. Rekomenduojama rinktis filmą, su subtitrais, jie padės lengviau suprasti kas yra sakoma. Žinoma, subtitrai ne visuomet yra tinkami. Jei tai tiesiog mėgėjiški subtitrai, rezultatas gali būti ne toks kokio tikimasi, taigi, rekomenduojama rinktis filmus su profesionaliais subtitrais. Turint omenyje, kad filmą reikia analizuoti, rekomenduojama pasirinkti filmą, sau įdomia tema, kadangi filmą teks žiūrėti keletą kartų ir jį analizuoti. Kitaip tariant, romantinių filmų gerbėjams, nerekomenduojama rinktis kovinių filmų ir atvirkščiai.

Pradėjus žiūrėti filmą, pirmiausia reikia įsigilinti į charakterius ir pagrindinę mintį, nevisiškai suprantant ką kalba veikėjai, gali būti sudėtinga suprasti pagrindinę mintį, tačiau …

Įdomi informaciją apie kalbą

Lyginant gyvūnus ir žmones, žmonės savo kalbos profesionalumu, daugybę kartų lenkia gyvūnus. Žmonės, tai vieninteliai gyvi sutvėrimai, kurie kalbos pagalba gali išreikšti jausmus, veiksmus, mintis, savybes, nupasakoti tam tikrus reiškinius ar daiktus. Gyvūnai taip pat gali bendrauti, tačiau jų kalbinės galimybės kur kas skurdesnės. Dažnai nė nesuvokiame, koks puikus dalykas yra kalba. Tai įprastas reiškinys, leidžiantis bendrauti, sakyti žodžius, sakinius, išreikšti nuomonę ir dar daug kitų dalykų. Kasdien kalbėdami, nesuvokiame, jog be kalbos nebebūtų ir mūsų. Tai vienas tų dalykų, kuriuos turime be galo branginti, o branginti tikrai yra už ką. Keletas, dalykų, padėsiančių suvokti kalbos svarbą.

  • Kalbėdami panaudojame maždaug 100 krūtinės, kaklo, žandikaulio, liežuvio ir lūpų raumenų.
  • Kalbant, balso tonas parodo kalbančiojo nuotaiką, balso tonas gali išreikšti džiaugsmą, liūdesį, nuobodulį, skubėjimą, pyktį, išgąstį ir t.t. Taip pat, emocijas gali išreikšti ir veido išraiška, tačiau balso tonas, turi ne ką mažesnę galią išreikšti įvairias emocijas.
  • Per vieną sekundę, žmogus gali ištarti net 14 garsų, tam žinoma padeda liežuvis ir lūpos.
  • Gyvūnai geba bendrauti apie dalykus kurie yra dabar ir čia, tuo tarpu žmonės gali kalbėti apie praeitį, dabartį ir ateitį. Yra gyvūnų, kurie netgi nepamena kas buvo praeityje, o apie ateitį jie net negali įsivaizduoti, tuo tarpu žmonės čia yra

Žmonių ir gyvūnų kalba

Ir žmonės ir gyvūnai turi savo kalbą. Taip jie išreiškia daugybę dalykų. Žinoma, kalbos gerokai skiriasi, tačiau jų funkcija išlieka ta pati. Nors, jei būtume paprašyti pasakyti skirtumą tarp gyvūnų ir žmonių, turbūt pirmoji mintis, būtų kalba. Atrodo, jog žmonės turi įprastą kalbą, kuri visiems puikiai pažįstama ir tai išskiria juos iš kitų gyvūnų. Vis dėl to, gyvūnai taip pat bendrauja ir turi tam tikrą, savo kalbą. Ji gerokai skiriasi nuo žmonių kalbos, tačiau, atsakymas, jog žmones ir gyvūnus skiria tai, jog gyvūnai nekalba būtų ne visai tikslus.

Visais atvejais, žmonių kalba yra tobulesnė ir labiau išvystyta. Žmonės gali ne tik bendrauti žodžiu, tačiau taip pat yra galimybė bendrauti kūno kalba, judesiais, o taip pat ir rašytine kalba. Tuo tarpu gyvūnai kalbos tobulumu pasigirti negali. Vis dėl to, gyvūnai taip pat turi savo kalbą. Turbūt paprasčiausias pavyzdys, tai naminis gyvūnėlis, kuris jausdamas alkį, tam tikrais garsais arba savo kūnu šeimininkui išreiškia, jog jis alkanas. Nors žmonių ir gyvūnų kalba skiriasi, suprasti kuomet gyvūnas alkanas, gana paprasta. Vadinasi, nors ir skiriasi kalba, galima suprasti ką nori pasakyti ar parodyti gyvūnai.

Žmonės ir gyvūnai geba skleisti vienokius ar kitokius garsus. Žmonių skleidžiamų garsų įvairovė yra kur kas platesnė, be to jie …