Ar žmonės turintys negalią gali išmokti užsienio kalbą?

Užsienio kalbos, gana populiarus mokslas. Užsienio kalbų galima mokytis mokykloje, lankyti privačius užsiėmimus arba mokytis studijuojant universitete. Užsienio kalbų mokėjimas, suteikia galybę privalumų, tarp jų ir galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Įprasta manyti, jog užsienio kalbas mokosi tik sveiki, jokių rimtų sutrikimų neturintys žmonės. Kalbant apie neįgaliuosius arba žmones su tam tikrais sutrikimais, kažkodėl iš karto susidaroma nuomonė, jog jie neturi galimybių išmokti užsienio kalbos. Ar taip yra iš tiesų? Pabandykime viską išsiaiškinti nuo pradžių.

Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, jog negalios rūšių yra įvairiausių. Yra lengvesnių ir sunkesnių formų, taip pat yra judėjimo negalios ir protinės negalios bei sutrikimai. Apie kiekvieną negalia būtų galima kalbėti atskirai, ir įvertinti kiekvienos jų gebėjimus kalboms ir kitiems dalykams. Kalbant bendrai, galima paminėti platesnes neįgaliųjų grupes. Pavyzdžiui, asmenys, turintys judėjimo negalią. Kai kurie jų negali vaikščioti arba tiesiog yra prikaustyti prie lovos, tačiau jų protas veikia puikiai. Tokie žmonės, turi puikias galimybes bendrauti, stebėti juos supančią aplinką bei mokytis įvairių dalykų vien tik klausydamiesi. Kai kurie, negalią turi jau nuo gimimo, kai kuriems, negalia atsiranda bėgant laikui, todėl labai sudėtinga įvertinti situaciją. Vienas geriausių pavyzdžių, kalbant apie žmones su judėjimo sutrikimais yra Stephen Hawking. Nepaisant to, kad jis nevaldo nei vienos savo kūno dalies ir prie viso šito dar ir negali kalbėti, jo protas veikia fantastiškai, todėl tai leidžia jam tyrinėti fizikos pasaulį ir nuolat atrasti naujus dalykus. Vadinasi jo protas, leidžia jam mokytis ir tobulėti, nepaisant to, kad jo kūnas yra įkalintas neįgaliojo vežimėlyje.Taigi, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo noro. Kai kurie, tiesiog numoja ranka į mokslą ir panašius dalykus, manydami, kad negalia trukdo viskam, tačiau mokslas padeda gyventi ir nepasiduoti pesimizmui.

Kita neįgaliųjų grupė, gali būti neįgalieji praradę regėjimą, arba klausą. Atrodytų, jog tokiems žmonėms, kažko išmokti yra be galo sunku, o galbūt ir neįmanoma, juk rega ir klausa, tai tokie svarbūs dalykai, mokymosi procese. Tačiau, reikia pabrėžti, jog tokie žmonės taip pat turi galimybes mokytis ne tik įprastų dalykų, tačiau ir užsienio kalbų. Ne vienas aklas arba prastai, o gal ir visai negirdintis studentas, sugebėjo baigti universitetą ir įgyti užsienio kalbų filologo specialybę. Galbūt skamba neįtikėtinai tačiau taip yra iš tiesų. Svarbiausia yra tai, jog negalią turintys žmonės nepasiduoda ir stengiasi iš gyvenimo imti viską, ką tik įmanoma. Net ir kai kurie trūkumai, negali sutrukdyti pasiekti savo tikslų.

Dar viena platesnė negalios grupė, tai protiniai sutrikimai. Žinoma, kai kurios formos yra pakankamai sudėtingos, žmogaus smegenys nustoja vystytis ir nebeįmanoma išmokti elementarių dalykų. Tačiau, pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems autizmu, kalbų mokytis pakankamai paprasta. Ne vienas autizmu sergantis jaunuolis, sugebėjo pabaigti universitetą ir įgyti tam tikrą specialybę, bei išmokti užsienio kalbų.

Mokymasis, leidžia negalią turintiems žmonėms, įsilieti į visuomenę, socializuotis bei padėti atsikratyti tam tikrų kompleksų. Smagu, kuomet žmonės nepasiduoda sunkumams, ir kabinasi į gyvenimą. Kalbų dėstytojai, turėtų didžiuotis tokiais studentais ir žmonėmis, kurie net ir turėdami negalią, sugeba save motyvuoti ir išmokti užsienio kalbų. Kalba, tai tiltas, jungiantis žmones. Šiuo tiltu gali žengti visi norintys, žingsnių tvirtumas gali būti individualus, tačiau kuo daugiau noro ir ryžto, tuo žingsniai yra tvirtesni.