Kalbos funkcijos

Kalbą naudojame kasdien. Nesvarbu kalbame telefonu, bendraujame akis į akį, dalyvaujame konferencijose, paskaitose ar kitose veiklose, esame nuolat apsupti kalbos. Ji mus lydi nuolat. Kalbos dėka, galima ne tik įprastai bendrauti, kalbos galia kur kas gilesnė. Dauguma mokslininkų nuolat analizuoja kalbą, ir netgi išskiria tam tikras kalbos funkcijas. Pagrindine ir svarbiausia yra laikoma komunikacinė kalbos funkcija. Jos dėka žmones gali bendrauti, keistis informacija, perteikti mintis, reikšti emocijas, įtikinti, vertinti, daryti poveikį ir pan. Kitaip tariant, kalba, bendraujant su kitais, leidžia balsu ir žodžiais išreikšti tai ką galvojame.

Nors pagrindinė kalbos funkcija yra komunikacinė, yra išskiriama ir daugiau kalbos funkcijų. Pagrindinės jų yra:

  • Informacinė – ši kalbos funkcija, svarbi tam, jog būtų perteikiama informacija. Šiuo atveju, pašnekovas nelabai svarbus, svarbiausia yra pati informacija. Kitaip tariant, informacinė funkcija nusako tai, jog kalbos pagalba galima gauti arba perduoti žinią ar informaciją.
  • Emocinė – ši funkcija vyrauja tuomet kai išsakomi įvairius jausmai, tokie kaip džiaugsmas, liūdesys, sielvartas, nuostaba, baimė, pyktis, netikėtumas ir pan. Šiai kalbos funkcijai svarbiausias yra pats kalbėtojas ir jo išreiškiami jausmai bei emocijos, kalbos pagalba.
  • Direktyvinė – ši funkcija skirta paveikti pašnekovą ir netgi nukreipti jį vienokia ar kitokia linkme, arba paveikti jo apsisprendimą ar net pasirinkimą.
  • Fatinė – tokia funkcija būdinga tuomet, kai norima palaikyti ryšį su pašnekovu. Tai gali būti tiesiog pasisveikinimas ar atsisveikinimas, padėka, ar tiesiog nemalonios tylos išsklaidymas imant kalbėti apie ką nors visai nereikšmingo, tiesiog tam, jog nereikėtų tylėti. Šiai funkcijai svarbu ne informacijos perteikimas, o tiesiog nusiteikimas, palankumo išraiška ir pan.
  • Poetinė – tai skambi ir išraiškinga kalba, kuria pašnekovui stengiamasi daryti poetinį, estetinį poveikį. Ši funkcija itin išryškėja rašant ir norint perteikti mintis kuo estetiškiau, nekartojant tų pačių žodžių, stengiantis, kad tekstas būtų skambus ir sklandus.
  • Maginė – tokia funkcija įprastinėje kalboje mažai vartojama. Daugiausiai ji skirta įvairiems užkalbėjimams, burtams ir magiškiems dalykams. Šiandien užkalbėjimai sutinkami gana retai, tai labiau funkcija iš praeities, tačiau, negalima teigti, kad šiandien ji nebenaudojame. Kartais, apeigų ar ritualų, galbūt net gydymų metu, yra žmonių, naudojančių būtent magiškus posakius bei užkalbėjimus.

Kiekviena funkcija, suteikia kalbai platesnę prasmę ir įrodo, jog kalbos svarba kur kas gilesnė nei tik bendrauti tarpusavyje. Būtų galima sugalvoti ir daugiau kalbos funkcijų, tačiau minėtosios yra vienos tų, kurios sutinkamos dažniausiai ir yra plačiausiai vartojamos bei žinomos. Kiekviena kalbos funkcija yra unikali ir svarbi. Šių funkcijų dėka, išryškėja svarbiausi kalbos bruožai ir jos daugiafunkciniškumas.

Visos kalbos funkcijos egzistuoja ne tik vienoje kokioje nors kalboje, tačiau visose kalbose, kurios yra naudojamos. Kalbos galia yra didžiulė, jos dėka galima paveikti žmones, palenkti juos į vieną ar į kitą pusę, taip pat padaryti įspūdį ar net meluoti. Žinoma, norėtųsi jog melo ir apgavysčių būtų kuo mažiau, tačiau kalbos dėka, galima tai daryti. Gerai, kad daugiau yra gerųjų kalbos funkcijų, o tai įrodo, kad kalba stipriai prisideda prie svarbių ir reikšmingų dalykų. Kalbos dėka galima perteikti informaciją ir ja dalintis su kitais, tuo pačiu metu kalba atlieka švietėjišką bei mokomąją funkcijas, kurios šiandieniame pasaulyje vis dar vertinamos. Keičiantis gyvenimui, keičiasi ir kalbos, jos supaprastinamos, trumpinami ar pasaulietinami žodžiai ir pan. Vis dėlto, kad ir kaip bebūtų, kalbos funkcijos išlieka tos pačios ir tikimasi, jog dar ilgai jos išliks, o kalba leis daryti didžius dalykus.