Naujų technologijų įtaka kalbai

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.Taip yra sakęs, vienas garsus kalbininkas. Jis tai pasakė dar tuomet, kai kalba buvo laikoma šventu dalyku. Šiandien, kalba nebėra taip vertinama kaip anksčiau. Kalba laikoma įprastiniu reiškiniu, padedančiu bendrauti įvairiose kasdienėse situacijose väikelaen. Į platesnę kalbos prasmę, mažai kas ginasi. Žinoma, naujų kalbų mokymasis yra labai populiarus, visi akcentuoja koks svarbus yra užsienio kalbos mokėjimas, kaip vertinami žmonės, kalbantys daugiau nei viena kalba ir pan. Tačiau, į savo gimtąją kalbą, gilinamasi vis mažiau. Kažkas nutiko, ir savo kalbos imame negerbti, nebesimokome jos. Atrodytų, jog jei tai yra gimtoji kalba, tai kam dar ją mokytis? O mokytis tikrai yra ką.

Į visuomenę sparčiai žengiant naujosioms technologijoms, vis daugiau laiko praleidžiame prie kompiuterių bei kitų mobiliųjų įrenginių. Bendravimas pamažu keliasi į elektroninę erdvę. Nuolatiniai laiškai, gyvi susirašinėjimai, dokumentai ir kiti reikalai atliekami tiesiog kompiuterio pagalba. Kadangi gyvenimo tempas greitėja, greitėja ir mūsų kalbą. Taupydami laiką, žmonės ima trumpinti žodžius, rašo nepilnus sakinius, ignoruoja gramatiką bei pamiršta vienai ar kitai kalbai būdingas raides. Skubėjimo sumetimais, rašomos raidės be tam tikrų, kiekvienai kalbai būdingų rašybos ženklų ir jai būdingų rašmenų. Norint išreikšti emocijas, panaudojami tiesiog įvairūs simboliai ar ikonėlės, esančios mobiliuosiuose telefonuose, bei kompiuteriuose.

Su šia problema susiduria kiekviena kalba. Nėra taip, jog žmonės ignoruotų būtent vieną ir tą pačią kalbą, ignoruojamos yra visos kalbos. Ypač tai populiaru jaunimo tarpe, vyresni žmonės labiau gerbia kalbą, ir stengiasi rašyti atidžiau, taip gerbdami savo gimtąją kalbą. Tuo tarpu jaunimas, sukūrė tam tikrą madą, kuri rėkte rėkia, jog rašyti trumpinant žodžius bei naudojant tam tikrus ženklus yra labai šaunu. Visa laimė, jog toks bendravimas naudojimas tik bendraujant su draugais ar artimaisiais, bendraujant formaliai, stengiamasi to vengti. Vis dėlto, vis dažniau pasitaiko rašybos klaidų ir formaliame bendravime, dalykiniuose laiškuose. Žmonės nebepastelbi, jog rašo be tam tikrų kalbai būdingų rašmenų, praleidinėja skyrybos ženklus ir kt. Vieniems tai atrodo nesvarbu, tačiau kiti itin kreipia į tai dėmesį. Jie mano, jog rašant su klaidomis ir nesilaikant visų kalbos taisyklių, yra negerbiamas asmuo, kuriam yra skirtas laiškas.

Manantys, jog netaisyklinga kalba parašytas tekstas yra nepagarbos ženklas, yra visiškai teisūs. Savo gimtosios kalbos reikia mokytis ir ją tobulinti nuolat. Tam tikros gramatikos taisyklės kartais pasimiršta, arba pamirštama kai kurių sudėtingesnių žodžių rašyba. Kai taip nutinka, paprastai žmonės pasikliauja intuicija, tačiau intuicija ne visuomet padeda. Skubėjimas, kalbos negerbimas, išdarkymas, žodžių sutrumpinimai ir kiti netaisyklingos kalbos bruožai, veda prie taisyklingos kalbos išnykimo.

Kiekviena tauta ilgai kovojo už savo gimtąją kalbą ir tobulino ją. Atrodytų, šiandien, yra visos galimybės laisvai ir nevaržomai naudoti savo kalbą, ja didžiuotis ir taisyklingai ją naudoti. Deja, dažnai ji naudojama netaisyklingai, negerbiant savo kalbos ir žmogaus su kuriuo kalbama. Taisyklingos kalbos išnykimo grėsmė labiau tikėtina rašytinei kalbai tarbimislaen, verbalinė kalba kol kas yra pakankamai taisyklingai, nors daugelyje kalbų vis dažniau pastebimi svetimų kalbų žodžiai. Mokėti užsienio kalbas visuomet yra puikus dalykas, tačiau nereikia maišyti dviejų ar daugiau skirtingų kalbų. Kiekviena kalba tuo ir unikali, jog turi savo žodyną, raidyną, tam tikrus rašmenis, gramatiką ir kt. Visą tai reikia saugoti ir branginti. Tik mes patys esame atsakingi už tai, jog taisyklinga ir išsaugota gimtoji klaba būtų perduodama ateities kartoms. Tik patys ją gerbdami ir saugodami sugebėsime ją perduoti tokią, kokia ji ir turi būti.