Posakiai apie kalbą

Kalba, tai viena pagrindinių bendravimo priemonių. Kalbėdami galime išsakyti savo nuomonę, išreikšti jausmus, mokytis bei mokyti kitus, bendrauti su kitais žmonėmis, siekti užsibrėžtų tikslų ir tiesiog gyventi pilnavertį gyvenimą. Kartais nė nesusimąstome, kokia svarbi yra kalba ir koks yra džiaugsmas, jog galime kalbėti ir laisvai išsakyti savo nuomonę. Pasaulyje yra begalė kalbų, tačiau nepaisant to, net ir skirtingų tautų žmonės, sugeba susikalbėti, nes turi galimybę mokytis kitų kalbų. Taip komunikuojant, atsiveria beribės galimybės, sužinoma daug įvairiausių dalykų bei praturtinamas žmogaus žinių bagažas.

Didieji rašytojai ir kiti žinomi žmonės, apie kalbą yra sukūrę daug gražių sentencijų ir posakių. Tai įrodo jų meilę kalbai ir norą, jog kalba ir toliau būtų skirtingų tautų pasididžiavimu. Keletas gražių minčių apie kalbą:

  • Kalba yra didis, tautos statytas paminklas. (Jonas Jablonskis)
  • Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. (Jonas Jablonskis)
  • Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. (Jonas Jablonskis)
  • Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. (Mikalojus Daukša)
  • Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. (Mikalojus Daukša)
  • Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. (Mikalojus Daukša)
  • Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks. (Liaudies patarlė)
  • Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų. (Liaudies patarlė)
  • Kalba – mąstymo priemonė… Kalbėti bet kaip, reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. (Aleksėjus Tolstojus)
  • Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. (R. V. Emersonas)
  • Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. (E. M. Arnstas)
  • Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka. (T. Fuleris)
  • Gerbkite savo kalbą, ir jums bus gera gyventi. Nes kas pats savęs negerbia, to ir kiti negerbs. ( J. Alunanas)
  • Žodžių galia milžiniška. Sėkmingai parinktas žodis ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją. (E. DeGirardinas)
  • Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. (N. Gogolis)
  • Žmonės sukūrė kalbą aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti. (A. Mandzonis)
  • Kalba – tai brasta per laiko upę; ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai negali patekti tas, kuriam baugūs gilūs vandenys. (V. Ilič – Svityčius)
  • Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais. (Migelis Servantesas)

Daugybė gražių minčių apie kalbą ir jos svarbą. Gražu kai menininkai ir kiti žinomi žmonės aukština savo kalbą ir ja didžiuojasi. Gražios mintys įkvepia gražiems poelgiams, todėl skaitant tokias mintis, stiprėja noras padaryti ką nors gera. Kalba, tai tiltas, jungiantis tautas, kalbos dėka tautos gali eiti šiuo tiltu ir suprasti viena kitą. Be kalbos pasaulis pražūtų, todėl reikia labai vertinti tai, ką turime ir didžiuotis jog galime kalbėti sava kalba, kuri įrodo, jog tauta yra vieninga ir stipri.